aš tokia neišprusus ir kasdien vis kvailesnė ir juokingesnė ir nerangesnė jaučiuosi šitam mieste išsilavinusių gražiais drabužiais apsirengusių savimi patenkintų žmonių.
absoliuciai nieks tobuliau neapibudina to kaip jauciuos istisai
kiekviena žuvelė išplaukusi iš balos į jūrą turbūt pasijaučia nedidukė. bet manau, kad baloj augti sunku, kai aplink tik mailius (o aplinka įtaką tikrai daro...) priimk gyvenimą kaip mokyklą ir pamėgink pabūti moksliuke kol pasivysi aplinkinius (aš taip daryčiau, gi iš geros gimnazijos mes :D). Galiausiai pasiimk skaityt tuos ,,Brolius Karamazovus", tikrai verta :)
aš jau dabar (būdama 12 klasėj) panašiai jaučiuosi.... tiesiog jaučiu baimę, kad viskas greit pasibaigs, turėsiu eiti kitu , sunkesniu gyvenimo keliu, viską pradėti iš naujo. O dar egzai...panika kad neišlaikysiu, nes nesu pakankamai pasiruošus, susigriausiu gyvenimą ir ateitį ir neturėsiu ką daryti...
deathblow, ką turi omeny "gilinsi duobę"? Ar aš ją gilinu grįžinėdama namo? O kad prisigerti tai reikia turėti su kuo..
ievaaaaa, einam parūkyt kada :/
Aiste, žinau, kad verta, bet vis neprisiruošiu..
Siggy, tos baimės yra kur kas baisesnės nei visi egzaminai, stojimai ir visa kita kartu sudėjus. Tiesiog daryk tai, kas nuo tavęs priklauso, kad vėliau nesigailėtum ;)
alkoholikairnieksai, toks ten ir princas :D nerimta viskas, ir tikrai neįsivaizduoju, kad jis atvažiuotų dėl manęs čia ir paliktų visą savo gyvenimą ten. ir net nežinau, ar norėčiau, kad jis taip padarytų, nes tai reikštų įsipareigojimą, o aš visai to nenoriu. man tiesiog malonu su juo būti..
bet parašyta tai nuostabiai taikliai, aš irgi dažnai taip jaučiuosi, net nebūtina atvažiuot į didelį miestą, gali jame gyvent nuo gimimo ir niekada neprisijaukint:)
Sveika, Kažkada skaitydavau tavo blogą - rods, kurią tai vasarą, kai buvai visai pašėlusi. Labai patiko, nes pati buvau tokia. Tik vyresnė :). Džiaugiuosi, jog atsiradai Vilniuje. Ten prabėgo nuostabiausias mano laikas.. Mažos siauros gatvelės, keisčiausios pažintys ir nuotykiai - viskas, ko reikia, kad būčiau laiminga. Esu tikra, jog
turėjau omeny tai, kad venk galvot "o dieve, kaip negerai jaučiuosi", stenkis pozityviau galvot apie naują aplinką. visur galima susikurt patogų gyvenimą, reikia tik laiko ir pastangų.
Tokie jausmai mane kasdien aplanko. sėsdama į trūlą,eidama sienamiesčio gatvelėmis aš jaučiuosi keistai. tarsi viena tarp krūvos žmonių,kurie vieni kitiems savi. tik aš viena,tik aš kitokia.Tas jausmas pjauna. darbas žudo. mokslai keistai nuteikia mane. taip kartais norisi išgert butelį vyno,surūkyti kalną cigarečių ir išsišnekėti.ah,Vilnius buvo mano svajonių miestas.laikui bėgant bijau,kad netaptų kančių..
užjaučiu, bet: kuo labiau gilinsi duobę, tuo sunkiau bus iš jos išlipt. tik per darbą ir užsiėmimus gali atsiplėšt nuo to, kas trukdo.
ReplyDeletearba labai stipriai prisigerk, tik ne viena. kartais padeda, kažkaip keistai išvalo.
ReplyDeleteCheck your yahoo mail
ReplyDeleteaš tokia neišprusus ir kasdien vis kvailesnė ir juokingesnė ir nerangesnė jaučiuosi šitam mieste išsilavinusių gražiais drabužiais apsirengusių savimi patenkintų žmonių.
ReplyDeleteabsoliuciai nieks tobuliau neapibudina to kaip jauciuos istisai
kiekviena žuvelė išplaukusi iš balos į jūrą turbūt pasijaučia nedidukė. bet manau, kad baloj augti sunku, kai aplink tik mailius (o aplinka įtaką tikrai daro...) priimk gyvenimą kaip mokyklą ir pamėgink pabūti moksliuke kol pasivysi aplinkinius (aš taip daryčiau, gi iš geros gimnazijos mes :D). Galiausiai pasiimk skaityt tuos ,,Brolius Karamazovus", tikrai verta :)
ReplyDeleteaš jau dabar (būdama 12 klasėj) panašiai jaučiuosi.... tiesiog jaučiu baimę, kad viskas greit pasibaigs, turėsiu eiti kitu , sunkesniu gyvenimo keliu, viską pradėti iš naujo. O dar egzai...panika kad neišlaikysiu, nes nesu pakankamai pasiruošus, susigriausiu gyvenimą ir ateitį ir neturėsiu ką daryti...
ReplyDeletetai atvažiavai studijuoti į Pasakų Miestą, o princas liko gimtajame? fakdup situation. o jis nenori pas tave atvažiuot? ;)
ReplyDeletedeathblow, ką turi omeny "gilinsi duobę"? Ar aš ją gilinu grįžinėdama namo? O kad prisigerti tai reikia turėti su kuo..
ReplyDeleteievaaaaa, einam parūkyt kada :/
Aiste, žinau, kad verta, bet vis neprisiruošiu..
Siggy, tos baimės yra kur kas baisesnės nei visi egzaminai, stojimai ir visa kita kartu sudėjus. Tiesiog daryk tai, kas nuo tavęs priklauso, kad vėliau nesigailėtum ;)
alkoholikairnieksai, toks ten ir princas :D nerimta viskas, ir tikrai neįsivaizduoju, kad jis atvažiuotų dėl manęs čia ir paliktų visą savo gyvenimą ten. ir net nežinau, ar norėčiau, kad jis taip padarytų, nes tai reikštų įsipareigojimą, o aš visai to nenoriu. man tiesiog malonu su juo būti..
bet parašyta tai nuostabiai taikliai, aš irgi dažnai taip jaučiuosi, net nebūtina atvažiuot į didelį miestą, gali jame gyvent nuo gimimo ir niekada neprisijaukint:)
ReplyDeleteSveika,
ReplyDeleteKažkada skaitydavau tavo blogą - rods, kurią tai vasarą, kai buvai visai pašėlusi. Labai patiko, nes pati buvau tokia. Tik vyresnė :). Džiaugiuosi, jog atsiradai Vilniuje. Ten prabėgo nuostabiausias mano laikas.. Mažos siauros gatvelės, keisčiausios pažintys ir nuotykiai - viskas, ko reikia, kad būčiau laiminga. Esu tikra, jog
mmm, šita daina man tokia tobula ir sukelia tiek prisiminimų!
ReplyDeletetie gražūs žmonės baisūs savo gražumu,
ReplyDeleteo kai krie dar r tkie netikri, viskas pažystama
turėjau omeny tai, kad venk galvot "o dieve, kaip negerai jaučiuosi", stenkis pozityviau galvot apie naują aplinką. visur galima susikurt patogų gyvenimą, reikia tik laiko ir pastangų.
ReplyDeleteTokie jausmai mane kasdien aplanko. sėsdama į trūlą,eidama sienamiesčio gatvelėmis aš jaučiuosi keistai. tarsi viena tarp krūvos žmonių,kurie vieni kitiems savi. tik aš viena,tik aš kitokia.Tas jausmas pjauna. darbas žudo. mokslai keistai nuteikia mane. taip kartais norisi išgert butelį vyno,surūkyti kalną cigarečių ir išsišnekėti.ah,Vilnius buvo mano svajonių miestas.laikui bėgant bijau,kad netaptų kančių..
ReplyDeletekaip viskas keistai [skaudžiai] pažįstama.
ReplyDeletenežinau, ar paguos, bet gal, a?
kad nesi vieniša savo nerimuose ir frustracijose.
aš nerimavau, nerimavau, plėšiausi, bet paskui kažkaip prisiverčiau NUMOTI RANKA. galiu pasakyt, tai vienas sveikiausių dalykų:)
linkiu prisijaukinti- miestą, save tame naujame mieste, kambariokes, dėstytojus, gražius ir negražius dalykus, kurių bus pilna:)
Dievinu šią dainą, ji nuostabi, galėčiau klausyti ir klausyti :)
ReplyDelete