paskutiniai žiemos pasispardymai

taip ir gyvenu nuo savaitgalio prie savaitgalio, kažkokioj transo būsenoj, per daug nemąstydama, meile ir svajonėmis gyva. tik vis bookmarkinu, ką reikės padaryt, ką reikės nusipirkt, kur reikės nueit, atidėliodama tam metui, kai susigrąžinsiu galvą ir suimsiu save į rankas. dėl to ir rašyti darosi sunku - manajam palaimingam ramybės vakuume nesinori nei kalbėti, nei dalintis - tik mėgautis.

amandos, miglės ir kotrynos gavau stylish blog award, tad tęsiu grandinėlę - 7 nežinomi faktai apie mane (kai kurie gal jau bus žinomi, jei ilgiau skaitot blogą):
1.  mėgstamiausias kvapas - vanilės
2. išmokau skaityti būdama maždaug 3 metų, nuo to laiko įnikau į knygas, deja, tendencija pradėjo silpnėti maždaug 16 gyvenimo metais, o dabar skaitymo malonumą atima paskaitoms reikalinga medžiaga ir šiaip kažkoks tingulys
3. jau 13 metų turiu vieną geriausią draugę, kurią labai myliu
4. prieš pasirinkdama psichologijos studijas galvojau apie leidybą
5. niekada nesu drastiškai pakeitus šukuosenos - gal kam atrodys nuobodu, bet nuo vaikystės auginu ilgus tamsius plaukus ir man jie labai patinka. nemėgstu jų nei garbanoti (garbanos man ir laikosi apie kokią valandą), nei kasyčių pinti. neįsivaizduoju savęs dažytais plaukais ar su kirpčiukais, bet ką gali žinoti
6. kompanijoje visada labiau mėgstu klausytis, nei kalbėti; stebėti, nei būti stebimai
7. daug kas pastebi, kad mano neįprastai dideli vyzdžiai. kol buvau vaikas, tai atrodė mielai (didelės apvalios akys), dabar vakarėliuose susilaukiu klausimo, ką vartoju; bet man tai visai patinka

perleidžiu apdovanojimą belles lettres. Ieva, žinau, kad tavo blogas ne apie stilių ir so on, bet labai maga sužinot, kokius punktus parašysi :D

but now you do


Rodyti tekstą
ps. jaučiat pavasarį? jis užsimaskavęs, bet jau visur.

narnijos kronikos

kaip fantastiškai sunku buvo iškrapštyti save iš šiltų jaukių namų, iš to gulinėjimo ir tinginiavimo pastarąsias porą savaičių, ir susikrauti lagaminą atgal į vilnių, kur šalta kaip šiaurės ašigaly ir kai sakau šalta, turiu omeny ne tik lauke, bet ir barako kambary. viena grupiokė taikliai išsireiškė - už lango žiema, kambary - ankstyvas pavasaris... atvėrus sieninę spintą jaučiuos kaip atvėrus duris į narniją - padvelkia šalčio gūsis kaip reikiant. jei ne kambariokės pečiukas, turbūt prašyčiausi univere paliekama nakvoti.
šiaip tais neturiu ko pasakoti, mano atostogos buvo labai labai geros, bet visiškai neįspūdingos, nes aš tiesiog pusę paros pramiegodavau, o likusią dalį žiūrėdavau filmus/serialus, gerdavau arbatą, valgydavau ir gamindavaus valgyt, susitikdavau su mylimaisiais irrr daugmaž viskas.

ps. dėl blogo - kai kuriuos asmeniškesnius įrašus užrakinau slaptažodžiu ir ketinu ateityje tą taikyti.
jei norit gaut slaptažodį, tiesiog parašykit man laiškutį raudoni.nagai@gmail.com / palikit savo emailą Formspring dėžutėj / susisiekit per Facebook, kurie mane ten turit prisidėję.

paskutinis sesijinis įrašas

laimingam žmogui būdinga:
>teigiamas savęs vertinimas
>pasitenkinimas santuoka ir meilės ryšiais
>religinis tikėjimas
>optimizmas ir draugiškumas
>geras miegas
>mankštinimasis
>darbo turėjimas
(iš psichologijos vadovėlio)

clearly, išsilavinimas is not on the list. 
clearly, neatitinku jokių kriterijų.
šiandien man kažkaip vieniša, išgyvenu šiokią tokią prasmės krizę, kuri pasireiškia savęs izoliavimu nuo žmonių, užpilamų mononatrioglutamatinių makaronų valgymu tris kartus dienoje ir senų "friends" sezonų žiūrėjimu. visą dieną. nenorėčiau sužinot, ką apie tai galvoja mano kambariokė.

konfabuliacijos - atminties sutrikimas, kai prisimenama tai, ko nebuvo.
ir kaip po to gali pasitikėti savo jutimais, savo prisiminimais, savo jausmais?

kuo man patinka susirašinėjimai online - gali vienu metu rašyti depresyviausias mintis vienur ir imituoti visiškai normalią emocinę būklę su visais privalomais šypsenėlių atributais kitur. feel free to cry in front of your monitor while making sure people think you're okay.
noriu namo, gulėti karštoj vonioj, deginti vanilines žvakes, glostyti šunį ir kalbėtis su R.